Šperos.lt > Religija
Religija

(131 darbai)

Kiekvienas žmogus - dovanaTikybos rašinys. Tikybos projektinis darbas. Darbu norėta atskleisti, kad kiekvienas žmogus yra Dievo dovana. Skaityti daugiau
Kinijos religijaĮvadas. Kinijos seniausia religija. Dangiškasis rūpestis. Konfucianizmas. Daosizmas. Filosofija ar religija? Budizmas Kinijoje. Konfucijus (551 – 479 metai prieš Kristų). Lao Dzė (apie VI – V amžių prieš Kristų). Išvados. Skaityti daugiau
Kinų religijaKinų religija ir jos unikalumas. Dangiškojo rūpinimosi žmogumi idėja. Protėvių garbinimas. Konfucionizmas ir daocizmas. Nekonfucionalizmas. Išpažinėjų tikslai. Išvados. Skaityti daugiau
Konfucianizmo dievaiRašinys apie konfucianizmo filosofiją, Kinų religiją, Konfucijaus biografija, Konfucijaus ir Platono filosofijų palyginimas. Skaityti daugiau
Košerinis maistasĮvadas. Toros nurodymai. Kašrutas. Košerinis maistas. Pagrindinės Kašruto taisyklės. Produktų maišymas. Tradicija žydų kulinarijoje. Mėsa. Maca. Ashirah macai. Šventiniai valgiai. Saldumynai. Kiti produktai. Išvados. Priedai (5). Priedų paaiškinimai. Skaityti daugiau
Krikščionybė ir penki islamo stulpaiPowerPoint pristatymas. Krikščionybė - tikėjimas į Jėzų Kristų. Islamas. 10 Dievo įsakymų. 5 tikėjimo pagrindai. Pagrindinės maldos "namaz’o" sąlygos. Pagrindinės maldos "namaz’o" dalys. Kvietimo maldai (Azano) vertimas. SAWM - pasninkas. ZAKATAS – išmalda. HADŽAS - piligrimystė. ŠAHADA - tikėjimo išpažinimas. Islamo ir krikščionybės skirtumai. Skaityti daugiau
Krišnaistų religijaKrišnos sąmonės religinės bendruomenė Lietuvoje. Krišnos sąmonės religinės bendruomenės ištakos ir pagrindiniai tikslai. Maldos namai ir religinės apeigos. Tikinčiųjų išvaizda, dienotvarkė. Pagrindiniai tikinčiųjų principai. Maisto gaminimo ypatumai. Vaikų auklėjimas ir lavinimas. Kaip tampama krišnaitu? Netradicinių tikėjimų plėtimo mūsų visuomenėje priežastys. Išvados. Skaityti daugiau
KultasĮvadas. Kultas. Pirminės kulto formos. Protėvių kultas. Kulto bendruomenė. Kulto vieta. Liturgija- ypatinga kulto forma. Išvados. Skaityti daugiau
M. Weber "Religijos sociologija"Maxo Weberio knygos "Religijos sociologija" analizė. Įvadas. Religijotyros objektas. Religijos atsiradimas. Religijotyros problemos. Šventybės samprata. Religijos santykis su magija ir mistika. Religiniai lyderiai "dvasininkai", "burtininkai", "pranašai". Religijos bendruomenė. Teodicėja. Blogio ir gėrio aiškinimai religijose. Nuodėmės ir išganymo idėjos. Nuodėmės ir išganymo idėjos. Skaityti daugiau
Magija - neatskiriama religijos dalisMagija neatskiriama religijos dalis. Magija – antropologų akimis. Paracelsus – magija ir jos vieta žmogaus gyvenime. Magija ir jos samprata 20-jame amžiuje. Išvados. Skaityti daugiau
Maldos reikšmė religijoseĮvadas. Malda svetur ir pas mus. Malda Judaizme. Malda Islamo religijoje. Maldos Budizme. Išvados. Skaityti daugiau
Mažosios Lietuvos bažnyčios ir Šilutės liuteronų bažnyčios parapijaĮvadas. Evangelikų bažnyčios mažojoje Lietuvoje. Verdainės parapija. Šilokarčemos parapija. Bažnyčios statyba. Bažnyčios statytojai ir aukotojai. Pašventinimo iškilmės. Hūgas Šojus (H. Scheu). Bažnyčios vidinis ir išorinis interjeras. Altoriaus freska. Evangelikų bažnyčios bokšto laikrodis. Profesorius Richardas Pfaiferis. Bažnyčios istorija. Šilutės evangelikų bažnyčios kunigai. Organizacija "Sandora". Išvados. Priedai (11 psl.) Iliustruota paveikslėliais. Skaityti daugiau
Mirties ir pomirtinio gyvenimo akivaizdojeMirtis bei pomirtinis gyvenimas. Ar jis egzistuoja? Minimi egzistecialistinai, pasisakę apie mirtį bei pomirtinio gyvenimo reikšmę. Kas gi yra mirties ir gyvenimo sankirta? Gyvenimas ir mirtis. Didžiausia Visatoje dovana ir prakeikimas. Skaityti daugiau
MunitaiPowerPoint pristatymas. Munitai (Munistai, Suvienijimo Bažnyčia, Šventosios dvasios pasaulio krikščionių suvienijimo asociacija). Įkūrėjas. Paplitimas. Idėjos. Variantiškumas. Skaityti daugiau
Naujieji religiniai fenomenai ir visuomenėĮvadas. Visuomenės kaita ir naujasis religingumas. Naujojo religingumo samprata. Sektos sąvoka ir jos vartojimas. Religinių judėjimų klasifikacija. Naujasis religingumas Lietuvoje. Krikščioniškoji tradicija ir naujieji krikščioniški judėjimai. Krikščioniškos tradicijos kontūrai. Tradicinė krikščionybė Lietuvoje. Evangelikai baptistai. Sekmininkų judėjimas. "Šventumo grupės". Krikščioniškos "šventumo grupės". Septintosios dienos adventistai. Naujoji apaštalų bažnyčia. Kvazikrikščioniški judėjimai. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia. Jehovos liudytojai. Naujieji religiniai judėjimai. Rytietiškos kilmės grupės. Krišnos sąmonės judėjimas. Sathya Sai Babos judėjimas. Mesianistinės ir Naujojo Apreiškimo grupės. Bahajų tikėjimas. Naujieji religiniai fenomenai ir visuomenė. Visuomenės reakcijos į naujuosius religinius fenomenus. Naujieji religiniai fenomenai ir šeimos. Išvados. Skaityti daugiau
Naujieji religiniai judėjimaiPowerPoint pristatymas. Sekta. Kaip atpažinti sektą? Netradiciniai religiniai judėjimai ir sektos. Suvienijimo bažnyčia. Jehovos Liudytojai. Jehovos Liudytojai tiki. Jehovistams yra draudžiama. Adventistai. Adventistai tiki. Naujoji apaštalų bažnyčia. Sathya Sai Baba. Sathya Sai Baba tvirtina. Sai Baba sugeba. Scientologijos bažnyčia. Skaityti daugiau
Netradicinės religijosKokie tenkintini poreikiai atveda žmones į sektas? Svarbiausi sektų požymiai. Sektų identifikavimo kriterijai remiantis krikščioniška doktrina. 10 didžiųjų bruožų, kuriais pasižymi gnostikų bendrijos. Tikėjimo žodis. Naujoji apaštalų bažnyčia. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia -Mormonai. Suvienijimo judėjimas - Moon. Skaityti daugiau
Netradicinės religijos (2)Sektos koncepcija. Sektantizmas. Religija postmodernioje visuomenėje. Naujojo religingumo samprata. Visuomeninių ir asmeninių krizių įtaka sektų atsiradimui ir asmens įstojimui į sektas. Kokie tenkintini poreikiai atveda žmones į sektas. Naujų religijų ir sektų atsiradimo fenomenas istoriniu aspektu. Vakarų katalikiškosios visuomenės evoliucija. Bažnyčia ir II Vatikano susirinkimas. Religinių judėjimų ir sektų klasifikacija bei jų asortimentas pagal žmonių poreikius. Rinktinių sąvokų apie sektų naudojamus terminus žodynėlis. Svarbiausi sektų požymiai. Kaip atsiranda sektos: jų pasireiškimas. Kaip įstojama į kokią nors sektą ir su kokia sąlyga: priklausomumo būdas. Kokiomis sąlygomis pasiliekama sektoje: trukmės ribos. Kaip tam tikros sektos nariai vertina save kitų krikščionių atžvilgiu: jų savimonė. Kas yra manoma apie laiką ir laikinuosius dalykus? Kas yra manoma apie Kristų krikščioniškos pakraipos sektose. Ar esama be jokios kaltės, vieną kartą gavus išganymą. Ar įstojant į sektą tikrai patiriamas atsivertimas. Kaip sektose skaitoma Šv. Raštas. Kokią dvasios būseną sukuria sektantiškas mentalitetas? Verbavimo ir prievartos metodai destruktyviuose kultuose. Sektų identifikavimo kriterijai remiantis katalikiška doktrina. Autentiškos krikščionybės egzistencija remiasi tikėjimu ir pažinimu. Kiekviena bendrija, kuri kalba apie išganymo pasiekimą išimtinai tik tikėjimu arba tik pažinimu, nėra krikščioniška. Krikščionių bendruomenė, nustatė Šv. Rašto knygų, kurias pripažįsta Dievo įkvėptomis, sąrašą (kanoną) pirmaisiais savo gyvavimo amžiais. Kiekviena bendruomenė, kuri pateikia kitokį raštų iš Dievo gautų knygų, iš panašios į Dievą būtybės ar iš nežemiškų civilizacijų gautų apreiškimų sąrašą, kas aiškiai skiriasi nuo biblinio kanono, eina keliu, kuris nėra krikščioniškas. Kiekviena bendrija, kuri pateikia, neasmeninio Dievo sampratą, Dievo, kuris būtų tik kosminės jėgos tinklas ar Didysis Visatos Viskas remiasi priešingais krikščionybei principais. Tai, kas buvo pasakyta apie dievišką sferą, yra taip pat teisinga ir Šventosios Dvasios atžvilgiu. Kiekvienas mokymas, kuris pateikia Dvasios įvaizdį, sutapatinant Ją su tam tikra neasmenine jėga, kosminės energijos apsireiškimo privilegijuotu kanalu, dvasia, turinčia išimtinę galią paneigti istorinio Kristaus vienumą bei išstumti Bažnyčią, yra priešiškas krikščioniškam tikėjimui. Jėzuje krikščionybė atpažįsta istorinį asmenį, tikrą žmogų ir tikrą Dievą. Kiekviena bendrija, kuri atmeta jo dievystę, net jei jį laiko aukštesnę esybe (angelu, avataru,didžiuoju pašvęstuoju, nežemiška būtybe), nukrypsta nuo tradicinio krikščioniško tikėjimo. Kiekviena bendrija, kurios nariai save laikytų tyraisiais, išrinktaisiais, tobulaisiais, priešpastatydami save likusioms žmonių masėms, žmonių kurie būtų laikomi žemesniais, nepašvęstais, nusidėjėliais,- yra kilusi ne iš Kristaus dvasios. Kiekviena bendrija, kuri teigia, jog žmogus iš savo giliausios esmės yra dieviškas, ar kad jis yra kosminės sąmonės dalelytė, kuriai yra lemta vieną dieną susilieti su Dievo Didžiuoju Viskuo, remiasi priešingais krikščioniškai mąstysenai principais. Kiekvienas mokymas, kuris diskredituoja (niekina) materiją ir žmogaus kūną, tarsi tai būtų niekingos prigimties dalykai, viso blogio šaltiniai ar paskutiniai Dvasios kondensacijos laipsniai, remiasi principais, kurie skiriasi nuo krikščionybės principų. Kiekviena bendrija, kuri teigia, jog Dievo karalystė buvo tobulai įkurta pasaulio pradžioje, kaip tam tikras žmonijos Aukso Amžius ar kad Dievas ją įgyvendins tik laikų pabaigoje, sunaikindamas šį pasaulį, pateikia svetimą krikščionybei perspektyvą. Kiekviena teorija grindžiama reinkarnacijos principu, prieštarauja krikščionybei kaip klaidinga. Dešimt didžiųjų bruožų, kuriais pasižymi gnostikų bendrijos. Gnostikai. Gnostinė kryptis yra pristatoma kaip dvasinė laikysena, pranašesnė už religiją ir tikėjimą. Tiktai pažinimu, o ne tikėjimu pasiekiamas išganymas. Dievas, prie kurio veda gnostikų kelias, nėra asmeninis Dievas. Apskritai kalbant, medžiaginis ir kūno pasauliai gnosės yra laikomi žemesniosiomis ir apgaulingomis tikrovėmis. Gnosė pretenduoja būti išsivadavimo patirtimi; išsivadavimo, kurį sudaro daugybės slenksčių (pakopų), įšventinimų ir pakopų, kuriuose pasekėjas visada gali pasitikrinti, kur jis esąs. Gnosė grindžiama "persikūnijimo" – reinkarnacijos principu. Ilgainiui gnostikas pradeda prarasti savo krikščioniškojo tikėjimo esmę, net jei jis ir lanko bažnyčią. Kosmologijos - visatos kilmės teorija. Didieji pašvęstinai ir įkūrėjai. Dažnai gnostikų sąjūdžiai gyvuoja kaip Bažnyčių parazitai. Krikščioniškos kilmės judėjimai. Visos Evangelijos judėjimas. Judėjimo ištakos. Klestėjimo mokymo bruožai. Istorinė judėjimo raida Lietuvoje. Struktūra ir veiklos metodai. Tikėjimo Žodis. Dvasia, siela ir kūnas. Šėtoniškoji prigimtis. Galia demonams. Žodis suteikia kūrybinės galios. Jūs esate dievai. Jėzus mirė dvasiškai ("Jesus died spiritually"). Dievas yra susaistytas. Dvasinis karas. Sielovada ir atskilėliai. Krikščionių Bažnyčia ar sekta? Naujoji Apaštalų Bažnyčia. Bažnyčios istorija ir struktūra. Naujosios Apaštalų Bažnyčios doktrina. Veiklos pobūdis. Naujoji Apaštalų Bažnyčia Lietuvoje. Kvazikrikščioniški judėjimai. Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia – Mormonai. Mormonų Bažnyčios istorija. Mormonų doktrina. Mormonai XX amžiuje. Jehovos liudytojai. Jehovos liudytojų istorija. Jehovos liudytojų doktrinos ypatumai. Jehovos liudytojų veikla ir visuomenė. Rytietiškos kilmės grupės. Tikėjimas reinkarnacija. Cikliška pasaulio raidos samprata. Dvasios ir materijos dualizmas. Krišnos sąmonės judėjimas. Doktrina ir praktikos. Judėjimas Lietuvoje. Ošo (Osho) meditacijos centrai. Doktrinos ir praktikų bruožai. Ošo judėjimas Lietuvoje. Sathya Sai Babos judėjimas. Doktrina ir praktikos. Sai Babos bendruomenės Lietuvoje. Mesianistinės ir naujojo apreiškimo grupės. Suvienijimo judėjimas – Moon. Istorinė apžvalga. Doktrinos, struktūra, veikla. Moono judėjimas Lietuvoje. Japonijos Vyskupų konferencijos pareiškimas ryšium su Moon judėjimu. Psichokultai. Psichologistines ideologijos ir psichokultai. Psichorinka arba psichoscena. Psichotechnikos. Scientologijos Bažnyčia. Scientologijos Bažnyčios istorija. Doktrina ir praktikos. Psichokultai Lietuvoje. Okultizmas. Populiarios okultinės praktikos. Triukai ar piktosios jėgos? Žvilgsnis už uždangos. Trys šaltiniai. Spiritizmas. Satanizmas. Satanistinių kultų siekiančių valdyti šėtono pagalba atsiradimas bei išplitimas. Satanistinės bendrijos. Satanistinis mokymas. Juodosios mišios. Skaityti daugiau
Netradicinės religijos LietuvojeĮvadas. Naujieji religiniai judėjimai. Beieškant apibrėžimo. Politinė naujųjų religinių judėjimų veikla pasaulyje. Interesų grupės. Naujųjų religinių judėjimų teisinis reglamentavimas. Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų juridinio asmens teisių įforminimas. Netradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų įstatų registravimo tvarka. Naujieji religiniai judėjimai. Valstybės institucijos. Partijos. Poveikis visuomenės nuomonei. Išvados. Skaityti daugiau
Oficiali ir neoficiali religijaKonfliktas tarp krikščioniškojo modernizmo ir konservatyvios krikščionybės, konfliktas tarp mokslo ir religijos, liaudies religija, religijos institucionalizacijos dilemos: mišrios motyvacijos, simbolinė, administracinės tvarkos, ribų nustatymo, valdžios, ekspansijos. Skaityti daugiau
...